Prekyba grynaisiais pinigais. FNTT: neapskaitytų grynųjų pinigų naudojimo mastai stulbina - LRT


prekyba grynaisiais pinigais

Bylos 20 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai 1.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba FNTT stebi nemažėjantį disponavimą grynaisiais pinigais. Vien šiuo metu tarnybos atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose rizikingiausiuose verslo sektoriuose skaičiuojama, kad galimai neapskaitytų grynųjų pinigų bendra suma siekia apie mln. Sunkiausi finansiniai nusikaltimai daromi naudojant grynuosius — slepiami pridėtinės vertės PVM ir kiti mokesčiai, mokami atlyginimai vokeliuose, neapskaitomos pajamos siekiant nuslėpti veiklos mastą.

Finansų įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę operaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su grynaisiais pinigais suma lygi arba viršija 15 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Notarai, notaro atstovai ar teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys ir antstoliai ar antstolio atstovai privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu pagal sandorį gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus advokatus, advokatų padėjėjus, notarus, notaro atstovus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstolius ar prekyba grynaisiais pinigais atstovus, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai — Lietuvos advokatūrai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Spausdinti Nesutariama dėl algų: grynais ar į kortelę?

Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktas virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta, jeigu tokios piniginės operacijos ar sandorio vertė lygi arba viršija 15 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną prekyba grynaisiais pinigais kelias prekyba grynaisiais pinigais susijusias pinigines operacijas.

Keliomis tarpusavyje susijusiomis piniginėmis operacijomis šio straipsnio tikslais laikomos per parą atliekamos kelios virtualiosios valiutos keitimo operacijos ar sandoriai virtualiąja valiuta lėšomis, kai operacijų ir sandorių bendra suma lėšomis lygi arba viršija 15 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, — ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija.

prekyba grynaisiais pinigais

Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 31 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.

Advokatai ir advokatų padėjėjai šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją Lietuvos advokatūrai pateikia nedelsdami, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo perduoda ją Finansinių prekyba grynaisiais pinigais tyrimo tarnybai.

Vyriausybė pritarė atsiskaitymų grynaisiais ribojimui Nuoroda nukopijuota aA Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė išvadoms, kuriose Seimui siūloma priimti įstatymo projektą ir drausti grynaisiais pinigais atsiskaityti už sandorius, kurių vertė viršytų 3 tūkst. Tai yra, jeigu dalimis atliekami atsiskaitymai ar kiti mokėjimai yra susiję su periodiniais mokėjimais pagal ilgalaikį ir neterminuotą sandorį pvz.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai neteikiama, jeigu finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga.

Finansų įstaiga gali neteikti šio straipsnio prekyba grynaisiais pinigais dalyje nurodytos informacijos Prekyba grynaisiais pinigais nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios piniginės operacijos, atitinkančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus nustatytus kriterijus.

prekyba grynaisiais pinigais

Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu finansų įstaigos klientas yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi: 1 teisinių paslaugų teikimu, advokato praktika, notaro veikla; 2 loterijų, azartinių lošimų organizavimu ir vykdymu; 3 veikla, susijusia su juodaisiais, prekyba grynaisiais pinigais arba tauriaisiais retaisiais metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais; 4 prekyba transporto priemonėmis; 6 finansinių ataskaitų audito veikla; 7 asmens sveikatos priežiūra; 8 aukcionų organizavimu prekyba grynaisiais pinigais vykdymu; 9 turizmo ar kelionių organizavimu; 10 didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir kitais alkoholio produktais, tabako gaminiais; 11 prekyba naftos produktais; 12 farmacine veikla.

Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 31 dalyse nurodytų duomenų ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

LP EXPRESS 24 siuntos atsiėmimas

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas Norėdami gauti atsakymą, įveskite savo elektroninio pašto adresą Dėkojame.