Britų politinio sezono atidaryme dalyvavo ir Jurgita Choromanskytė

Tradiciškai politinis sezonas Jungtinėje Karalystėje pradedamas rudenį vykstančiomis trijų didžiųjų politinių partijų metinėmis konferencijomis. Šiais metais sezoną atidarė Liberalų ir demokratų partija, kuriuos sekė Leiboristai. Spalio pradžioje konferencijų maratoną užbaigs Konservatoriai. Liberalams demokratams šiųmetė konferencija – ypatinga. Po daugiau nei šešiasdešimties metų pertraukos, liberalams sugrįžus į valdžią, jie pirmą kartą į rudens konferenciją rinkosi kaip valdančiosios koalicijos partneriai, o ne kaip mažosios opozicinės partijos nariai.

Jurgita Choromanskytė rugsėjo 17-20 dienomis viešėjo Jungtinės Karalystės Liberalų demokratų metinėje konferencijoje Liverpulyje (Jungtinė Karalystė). Unikali galimybė pamatyti partijos, puoselėjančios gilias demokratines tradicijas, konferenciją atsirado dėka bendro projekto su stipriausiu britų liberalų think-tank’u CentreForum, kuris tęsis porą metų.

Įprasta, kad britų partijų metinės konferencijos truktų ne dieną, o net iki dešimties dienų. Rudeninė Liberalų demokratų konferencija Liverpulyje bei Leiboristų Mančesteryje truko po penkias dienas, o Konservatorių Birmingeme, net devynias. Dalyvių skaičiai taip pat nelengvai suvokiami lietuviams: nuo 6500 dalyvių liberalų konferencijoje iki 13500 dalyvių konservatorių renginyje.

„Viešėdama Liverpulyje įsitikinau, kad šios konferencijos nėra tik partijos ir jos narių vidinis reikalas, kaip dažnai traktuojama mūsų kraštuose. Didžiosios Britanijos partijų konferencijos sutraukia tūkstančių dėmesį, nuo svečių šalių diplomatų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų iki valstybių vadovų ir įmonių magnatų. Ką jau bekalbėti apie žurnalistų gausą,“ – dalinosi įspūdžiais Jurgita.

Kodėl visus taip traukia tariamai įprastas politinės partijos susitikimas? O todėl, kad politinės partijos britams – tai jų visuomenės gyvenimo kokybės ir šalies valdymo įrankis. O partijų lyderiai, jų politinės programos ir pozicijos įvairiais visuomenės gyvenimo ir valstybės valdymo klausimais yra ne šiaip sau partinis postringavimas, bet galimai ir visiškai realios reformos pradžia. Todėl tiek patys partijų nariai, tiek ypatingai nevyriausybinės organizacijos ir verslo atstovai nepraleidžia galimybės patys sudalyvauti politinių reformų ateičiai formavime.

Tokios konferencijos turi kelis tikslus. Vienas iš jų yra vidinis politinis – priimti partijos pozicijas, rezoliucijas, kitus svarbius sprendimus. Tačiau tai nėra vienas pagrindinių tikslų. Ypatingas dėmesys šiose konferencijose yra skiriamas lyderių uždegančioms kalboms, partijos savivaldybių, nacionalinio ir Europos Parlamento narių, partinių organizacijų veiklos pristatymui. Bet pagrindinis akcentas yra dedamas į partijos, žiniasklaidos ir lobistų ryšius. Todėl nėra nuostabu, kad apie pusę visų konferencijos dalyvių sudaro žiniasklaidos atstovai ir lobistai. Šių metų Liberalų demokratų konferencijoje, kuri buvo viena didžiausių partijos istorijoje, dalyvavo apie 6500 dalyvių, tarp kurių buvo apie 2000 žurnalistų ir 1000 lobistų.

„Bendraudama su Liberalų demokratų metinės konferencijos organizacinio komiteto prezidentu p. Wiserman, sužinojau, kad žiniasklaida yra viena iš pagrindinių politinių partijų konferencijų skatintojų ir finansuotojų. Žiniasklaidos priemonės konkuruoja tarpusavyje bandydamos greičiau ir įdomiau su savo skaitytojais pasidalinti viskuo, kas vyksta konferencijos metu. Jos leidžia net specialius konferencijų numerius, bei praleidžia daugiau nei mėnesį keliaudamos iš vienos konferencijos į kitą. O už dalyvavimą jose moka tūkstančius svarų sterlingų,“ – stebėjosi britų žiniasklaidos politine branda ir angažuotumu J. Choromanskytė.

Liberalų demokratų konferencijoje per penkias dienas buvo pasakytos devynios lyderių kalbos, įskaitant partijos lyderio Nick`o Clegg`o bei Vince`o Cable`o; priimtos dešimt rezoliucijų, nuo švietimo reformos iki žmogaus teisių kovos su terorizmu kontekste; pritarta aštuonioms ataskaitoms, tarp jų dėl frakcijų Atstovų Rūmuose bei Europos Parlamente; suorganizuotos keturios klausimų ir atsakymų sesijos su partijos pirmininku ir liberalų ministrais; partijos nariai pakviesti į daugiau nei 200 mokymų, kurie aprėpė tokias temas, kaip komandos formavimas bei patarimai politinės komunikacijos srityje. Visa tai – tik matoma ir oficiali konferencijos dalis.

Šalia politinių renginių konferencijos metu vyko ir organizacijų paroda, kurioje dalyvavo apie 100 organizacijų,. Iš jų apie pusė buvo tarptautinio ir komercinio pobūdžio. Partinės ir politinės, tarptautinės ir vietos nevyriausybinės organizacijos, miestų savivaldybės, pagrindinių viešųjų paslaugų teikėjai, verslo korporacijos ir kiti ne tik pristatė savo veiklą partijos nariams, bet tuo pačiu stengėsi suorganizuoti kuo daugiau renginių: seminarų, diskusijų, mokymų, paskaitų konferencijos dalyviams. Apie šimtas dalyvaujančių organizacijų konferencijos dalyvius per penkias dienas pakvietė į daugiau nei 500 renginių. Šių metų konferencijos skaičiai įspūdį darė ir patiems organizatoriams bei partijos nariams.

Beje, visos konferencijos ne tik atsiperka jas organizuojančioms partijoms, bet leidžia ir uždirbti nemažai pinigų. Už dalyvavimą Liberalų ir demokratų konferencijoje partijos nariai mokėjo apie 60 svarų sterlingų, o organizacijos, lobistai, diplomatai ir žurnalistai iki 1000 svarų sterlingų. Kiekvienas iš 500 renginių buvo papildomai finansuojamas rėmėjų. Įdomu tai, kad konferencijos ir renginių dalyviai buvo labai retai maitinami ar vaišinami, o daugumą leidinių reklamuojamų stenduose ir net partijos atributiką turėjo pirkti patys.

„Praėjus daugiau nei savaitei po mano vizito Liverpulyje vis dar gyvenu nepakartojamais įspūdžiais iš Liberalų demokratų konferencijos. Į ją vykau, nes daugelį metų domiuosi britų ir amerikiečių politinių partijų veikla. Britų konferencijos turi ypatingą reputaciją pasaulyje, tad galimybė viską pamatyti iš vidaus tikrai buvo viliojanti. Labai norėtųsi ir Lietuvoje išvysti kažką panašaus. Tai ir yra viena iš mano vizito ir mūsų projekto su CentreForum priežasčių,“ – sakė Jurgita Choromanskytė.