L. Donskis ir J. Choromanskytė dalyvavo ELF konferencijoje Lisabonoje

Rugsėjo 27-ąją Europos Parlamento narys Leonidas Donskis bei jo biuro vadovė Jurgita Choromanskytė dalyvavo Lisabonoje vykusioje Europos liberalų forumo (ELF)  konferencijoje „Žmogaus teisės kovos su terorizmu kontekste“. Konferencijoje tarp kitų europarlamentarų, buvusių Jungtinių Tautų ekspertų bei žmogaus teisių apsaugos specialistų pranešimą skaitė ir Leonidas Donskis.

ELF šia konferencija norėjo atkreipti dėmesį į grėsmingą tendenciją vakarų pasaulyje, kai vardan saugumo atvirai aukojamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, demokratinės valstybės viduje kuriamos nekontroliuojamos saugumo valstybės, žmogaus privatus gyvenimas tampa viešu, o kiekvienas iš mūsų  – įtariamuoju.

Europos Parlamento narys prof. Leonidas Donskis konferencijos dalyviams priminė posakį „live what you preach“ – žodžiai negali būti tušti, juos turi lydėti atitinkamas elgesys.

„Deja, Europos Sąjunga narės bei dauguma kitų demokratinių tautų klubui priklausančių valstybių šiandien vos ne kasdien pamina pagrindines žmogaus teises ir savo piliečių laisves, nors iš viso likusio pasaulio to reikalauja. Tokios praktikos tęsti negalime. Jei kažko reikalaujame iš kitų, visų pirma tuos reikalavimus turime taikyti ir sau“, – sakė Leonidas Donskis.

Buvusi Jungtinių Tautų ekspertė Christa Meidersma, remdamasi Olandijos – šalies, kuri dažnai laikoma laisvės etalonu – pavyzdžiu, pademonstravo, kad Olandijos bei ES piliečiai, vardan saugumo ir prisidengiant kova su terorizmu, yra tapę įtariamaisiais. „Šiandien mes gyvename ne demokratinėse, o saugumo valstybėse ir esame ne laisvi žmonės, o vaikštantys įtariamieji. Gyvename savotiškoje „orweliškoje“ visuomenėje, kur esame kasdien įdėmiai stebimi Didžiojo Brolio“, – sakė Ch. Meidersma.

Šiandieninėje visuomenėje klausomasi gyventojų telefoninių pokalbių, biometrinių pasų dėka kaupiamos skaitmeninės nuotraukos ir pirštų antspaudai, video kameros mieste bei įstaigose fiksuoja mūsų gyvenimus, piliečiai gali būti apieškomi bei apklausiami ir tam nereikia jokio išankstinio pranešimo ar ypatingo saugumo zonos. Tai tik keli iš pavyzdžių, kaip žmogaus teisės yra atvirai aukojamos vardan saugumo, prisidengiant kova su terorizmu. Liūdniausia tai, kad patys piliečiai dėl savo laisvių praradimo nepriekaištauja, nes tikisi, kad šios priemonės padės sukurti saugesnę aplinką.

„Teroristai yra nusitaikę visų pirma į mūsų demokratijas ir žmogaus teises. O mes, aukodami savo piliečių laisves ir teises, demokratijos standartus, kurdami galingas ir nuo nieko nepriklausomas saugumo institucijas, patys padedame teroristams siekti jų tikslų. Ar tai nėra ironiška?“ – teiravosi viena iš pranešėjų, Europos Parlamento narė iš Portugalijos Ana Gomes.

Diskutuojant apie žmogaus teises kovos su terorizmu kontekste negalima nepaminėti SWIFT atvejo. Prieš daugiau nei metus buvo paviešinta informacija, kad nuo 2001 iki 2006 metų JAV slaptosios žvalgybos nuolatos ir be ES žinios kaupė slapta turėjusią būti informaciją apie ES piliečių atliekamų tarptautinių finansinių pervedimų bei kreditinių kortelių atsiskaitymų istoriją. Europos Parlamento bei Europos Tarybos nuomonės šiuo klausimu kardinaliai išsiskyrė, o labiausiai prieš duomenų perdavimą Jungtinėms Valstijoms kovojo europarlamentarai iš Europos liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ (ALDE) frakcijos.

„Daugelis mūsų net su savo šeimos nariais nesidaliname savo kortelių PIN kodais ar daromų pavedimų informacija, bet ironiška tai, kad apie milijonas JAV saugumo ir gynybos srityje dirbančių pareigūnų šią informaciją gali pasiekti kasdien“, – kalbėjo Europos Parlamento narys portugalas Rui Tavares.

Konferencijoje dalyvavę Europos Parlamento nariai atkreipė klausytojų dėmesį į tendenciją, kad svarstant piliečių teisių ir laisvių klausimus EP nuolatos susidaro viena laiminčioji koalicija iš liberalų ir demokratų (ALDE), socialistų ir demokratų (S&D) bei vieningųjų kairiųjų (GUE) frakcijų. Konservatyviosios politinės frakcijos yra kur kas dažniau linkusios aukoti žmogaus teises ir laisves prisidengdamos saugumo ir kovos su terorizmu vardu.

***

Ne pelno siekianti asociacija ELF buvo įkurta 2007 metais ir šiuo metu vienija virš dviejų dešimčių organizacijų iš 15 Europos šalių. Liberalias, demokratines ir reformistines idėjas propaguojančias organizacijas vienijantis Europos liberalų forumas savo veikla siekia įnešti indėlį į  Europos Sąjungos tobulinimo procesus, prisidėti prie Europos viešosios politikos formavimo per švietimo, mokslo, aktyvaus pilietiškumo skatinimo veiklą.

ELF narė VšĮ „Avira visuomenė ir jos draugai“ – organizacija, skleidžianti liberalias idėjas bei skatinanti jų įgyvendinimą. VšĮ inicijuoja tyrimus reikšmingais visuomeniniais, politiniais, socialiniais klausimais, kuria reformų koncepcijas, organizuoja konferencijas, diskusijas ir viešas paskaitas visuomenei, atlieka sociologines apklausas, remia akademinės literatūros leidybą. Organizacijos dalininkai – dabartinis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, nepriklausomybės akto signataras, politikas dr. Eugenijus Gentvilas.