Konferencija: Lietuvoje yra vietos liberalioms idėjoms

Spalio 15-16 dienomis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ne tik susirinko į partijos suvažiavimą, bet ir tiek savo narius, tiek visus, besidominčius liberalia politine mintimi, pakvietė į tuo pat metu vykusią tarptautinę konferenciją „Liberalų atsakas XXI a. iššūkiams europietiškoje Lietuvoje“. Nors senos demokratijos šalyse tai nėra naujiena, toks modelis, kai partijos suvažiavimas rengiamas drauge su visuomenei atvira konferencija bei diskusijomis, Lietuvos politiniame gyvenime buvo išbandytas pirmą kartą.

Atidarydamas konferenciją ir plačiam diskusijų forumui susirinkusius kviesdamas Eugenijus Gentvilas, konferenciją organizavusių Europos liberalų forumo (ELF) valdybos narys bei VšĮ „Atvira visuomenė bei jos draugai“ steigėjas, ragino liberalus pateikti stiprų atsaką šiuo metu pasaulio politikoje kylančioms tendencijomis bei iššūkiams: globalizacijos kritikai, laisvės ignoravimui, žmogaus teisių pažeidimams, jėgos teisės stiprėjimui.

Kam renovacija, jei yra kompensacija. Ar tikrai?

Pirmąją konferencijos dalį „Liberalų siūlymai visuomenės gerovės užtikrinimui“, skirtą socialinei politikai, pradėjo LR Teisingumo ministras Remigijus Šimašius, aptaręs liberalius siūlymus socialinės paramos politikos vizijai. Anot Liberalų sąjūdžio ministro, itin svarbu pakeisti žmonių įsitikinimą, kad jų problemas gali išspręsti kiti, paskatinti juos patikėti savimi, būti aktyviems, stengtis grįžti į darbo rinką.

Svečias iš Švedijos, Taikomųjų socialinių mokslų doktorantas Missouri universitete bei Švedijos Ludwig von Mises instituto vyresnysis ekspertas Per Bylund, savo įsimintinu pranešimu sugriovė tiek pačioje Švedijoje, tiek visame pasaulyje itin gajų Švedijos gerovės valstybės mitą, pažėręs sunkiai atremiamų argumentų, kodėl didelis valstybės reguliavimas bei visuomenės kaip žmonių grupių, o ne atskirų individų traktavimas formuoja priklausomybės, o ne laisvės mentalitetą.

Apie tai, kokias problemas sukelia gerovės valstybės modelis kalbėjo ir kitas pranešėjas iš užsienio, „Healhcare Solutions“ vykdantysis direktorius Frederik C. Boeder (Vokietija – Estija) teigęs, kad žmogaus orumas ir gerovės valstybė yra priešingi poliai, o pastaroji sunaikina žmogaus siekį pačiam pasirūpinti savimi ir skatina jį tapti išlaikytiniu.

Publicistas, „Delfi“ apžvalgininkas Anatolijus Lapinskas konkrečiais skaičiais iliustravo, kad pagal dabartinius įstatymus šeimai su vaikais finansiškai vargiai apsimoka dirbti bei gauti minimalų ar net vidutinį atlygį – valstybės jiems skiriamos pašalpos yra praktiškai tokio paties dydžio. Pateikdamas skaičiavimus, kiek kartų pastaruoju metu išaugo valstybės išlaidos socialinėms pašalpoms, įvairioms kompensacijoms (taip pat ir šildymui), A. Lapinskas ironiškai iliustravo neskatinančią veikti ir dirbti situaciją fraze „Kam renovacija, jei yra kompensacija“.

Ekonomika: valstybė – teisėja, o ne žaidėja

Po pietų metų vykusių diskusijų atskiruose teminiuose blokuose, kuriuose  buvo aptariamos liberalų vizijos sveikatos apsaugos, energetikos, užsienio investicijų, kraštotvarkos bei skaidrumo politikai, į antrąją konferencijos dalį susirinkę konferencijos dalyviai ėmėsi gvildenti ekonomikos problemas. Liberalų sąjūdžio pirmininkas, LR Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kalbėdamas apie ekonominės krizės pamokas, pabrėžė, kad dirbti vyriausybėje krizės laikotarpiu partijai yra didžiulė patirtis. Tačiau E. Masiulis apgailestavo, kad liberalų nuolatiniai pasiūlymai priimti ekonomiką stimuliuojančius, o ne tik buhalteriškai valstybės lėšas taupančius sprendimus koalicijos partnerių buvo dažnai ignoruojami.

Apie liberalų viziją ir konkrečius siūlymus mokesčių sistemai kalbėjęs rinkodaros specialistas, Liberalų sąjūdžio valdybos narys Mindaugas Lapinskas akcentavo, kad mokesčių sistema turi skatinti pasitikėjimą ir būti orientuota į sąžiningai mokesčius mokančius piliečius. Savo mokesčių politika valstybė turi skatinti kurti, o ne tik imti.

Pranešėjas iš Nyderlandų, Leideno universiteto mokslininkas dr. Auke R. Leen savo pranešime iliustravo, kad dar 1776 metais Adamo Smito iškelti principai, padėję pagrindą laisvosios rinkos teorijoms, išlieka aktualūs ir šiandien. Ekonomikos pakilimai ir nuosmukiai – natūralus procesai, kaip ir rinka, kurių rezultatų negalime žinoti iš anksto. Tačiau, anot pranešėjo, svarbiausia nepamiršti, kad valdžios užduotis rinkoje yra tik sukurti žaidimo taisykles ir būti teisėja, tačiau ji jokiu būdu negali tapti ir žaidėja. Tai pagrindinis liberalios ekonomikos principas.

Pirmoji sisteminė liberali reforma – švietimo srityje

Trečiąją konferencijos dalį „Švietimo politika: nuveikti darbai ir siektini rezultatai“ pradėjo LR Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, švietimo reformą įvardijęs kaip iki šiol vienintelę sisteminę liberalią pertvarką. G. Steponavičius savo pranešime pristatė aukštojo mokslo pertvarkos pasiekimus ir iššūkius bei akcentavo, jog „turime suprasti, kad siekiant inovacijų ir pažangos kiekvienas proceso dalyvis: studentas, dėstytojas, aukštoji mokykla, politikai turi prisiimti atsakomybę kaip būtiną atsakingo veikimo sparčiai kintančiomis aplinkybėmis sudėtinę dalį.“

Vėliau kalbėjęs Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys aptarė pokyčius bendrojo lavinimo sistemoje. Jis pastebėjo, kad Lietuvos įstatyminė bazė šioje srityje yra viena geriausių Europoje, tačiau praktikoje situacija yra visai kitokia. V. Bacys kaip bendrojo lavinimo sistemos prioritetus įvardijo didesnį mokinių savarankiškumą, mažesnę biurokratiją, profesionalesnę vadovų atranką. Liberalų sąjūdžio Švietimo komiteto pirmininko pavaduotojas, Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Albertas Lakštauskas, rengęs Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektą, pristatė krepšelio sistemos neformaliajame ugdyme taikymo privalumus ir tikslus. Po pasisakymų visi pranešėjai sulaukė itin daug konferencijos dalyvių klausimų bei drauge su jais diskutavo, kaip tobulinti ir toliau tęsti liberalų pradėtus darbus švietimo politikoje.

Ar tikrai norime grįžti į laisvąjį pasaulį?

Šeštadienį konferencijos dalyviai buvo pakviesti į ketvirtąją ir jau paskutiniąją forumo dalį, skirtą žmogaus teisių ir laisvių apsaugai. Ją moderavęs Liberalų sąjūdžio Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės komiteto pirmininkas bei Teisingumo ministro patarėjas Tomas Baranovas pastebėjo, kad ši tema yra liberalios politikos ašis ir būtent nuo jos planuota pradėti tarptautinę konferenciją, tačiau dėl pranešėjų iš užsienio skrydžių grafiko darbotvarkę teko pakeisti.

Psichiatras, 2007-2011 m. JT Vaiko teisių komiteto narys ekspertas Dainius Pūras žmogaus teisių situaciją Lietuvoje įvardijo kaip blogėjančią, tačiau ne beviltišką, tačiau su viena sąlyga – Lietuvoje turi galutinai įsitvirtinti liberalioji demokratija, kuria paskutiniu metu pradėta abejoti. „Ko siekė Lietuva 1990-aisias? Ar tik nacionalinio išsivadavimo, ar ir grįžti į laisvąjį pasaulį?“, –  klausė pranešėjas, įžvelgdamas pavojų tame, kad pilietinės laisvės gali būti paaukotos vardan stiprios valstybės, ekonominės gerovės ar kitų priežasčių. Tam, kad taip neįvyktų, Lietuvoje būtina kritinė masė liberaliai mąstančių žmonių, reikia ugdyti tas savybes, kurių neturi postsovietinių šalių gyventojai, kitaip tariant gyvenimo laisvėje įgūdžius: aktyvumą, verslumą, kritinį mastymą, pagarbą kitokiai nuomonei.

LR Seimo narė Dalia Kuodytė savo pranešimą pradėjo provokuojančiu klausimu – ar liberalų vertybių sistemoje yra vietos žmogaus teisėms? Mėgindama atsakyti į klausimą, kur politikoje ir visuomenėje kasdien susiduriama su žmogaus teisių problematika, D. Kuodytė įvardijo teisę į nuosavybę, smurtą šeimoje, pilietinės visuomenės kūrimą ir konkrečius su šiomis sritimis susijusius įstatymus, vyraujančias nuomones bei stereotipus.

Užbaigdama konferenciją jos organizatorė Jurgita Choromanskytė pasidžiaugė, kad renginio metu pristatydami savo idėjas svarbiausioms valstybės gyvenimo sritims, liberalai pademonstravo, kad nėra atitrūkę nuo savo ideologijos, vertybių ir principų, o pirmą kartą drauge su partijos suvažiavimu surengus ir tarptautinį liberalių idėjų formą, aukštai iškeltą kartelę ateityje žemyn nuleisti bus sunku.